Beveik kiekvienas žinome, ką reiškia, kai ant tavęs rėkia. Kai koneveikia, grasina, šantažuoja arba tyliai spaudžia, kol padarai tai, ko iš tavęs norima. Visa tai yra psichinės atakos, kitaip vadinamos psichologiniu smurtu. Kai poveikis ypač alinantis, žmonės jį pavadina ir magija, nužiūrėjimu ar prakeiksmu.
Įdomiausia yra tai, kad ta pati ataka veikia žmones visiškai skirtingai. Vienas nusipurto ir po valandos apie tai negalvoja. Kitas savaitėmis negali užmigti.
Ką daro pasąmonė
Visą gyvenimą kaupiame patirtis ir saugome jas giliai pasąmonėje. Ne šiaip sau, o tam, kad kitą kartą nebūtume suklaidinti. Kartu su patirtimis saugomi ir įrašai apie tai, kaip tuo metu jautėmės.
Todėl kartais visiškai be priežasties nesinori eiti į draugų susibūrimą. Randame paaiškinimų: pavargau, turiu darbų, geriau pabūsiu su šeima. Tikroji priežastis dažnai kita. Pasąmonė, dar mums nespėjus apsispręsti, ištraukė seną išdavystės ar pažeminimo įrašą, įvertino grėsmę ir išdavė atsakymą jausmu. Nenoru, nuovargiu, bloga savijauta.
Kaltė yra tas kabliukas
Ataka prilimpa tada, kai žmoguje yra už ko užsikabinti. Tas kabliukas beveik visada yra kaltė. Jeigu giliai savyje jautiesi kaltas, ta kaltė ieško būdo išsilyginti. Priimdamas svetimą pyktį ir blogus linkėjimus, žmogus kenčia ir tuo tarsi po truputį atsiperka.
Blogiausia, kad kaltės jausmas dažnai net ne tavo. Jis perimtas iš tėvų, o jų iš senelių. Įrašas keliauja per kartas, o reaguoji ir kenti tu, dabartyje, nors to blogio, dėl kurio viskas prasidėjo, seniai nebėra.
Todėl žmogus neatstumia netinkamo elgesio. Nepasako, kad jam nepatinka, kaip su juo kalbama. Barami nesiginame. Jaučiasi kaltas ir tyli.
Ką daryti iš karto po atakos
Pirmiausia nuraminkite kvėpavimą. Kelias minutes tiesiog stebėkite kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą. Tai grąžina blaivų protą greičiau už bet kokį apmąstymą.
Tada patrinkite delnus vienas į kitą arba garsiai suplokite. Toks paprastas judesys ištraukia iš sujaudrintų emocijų atgal į kūną.
Ramiu balsu pasakykite tam žmogui, kad grąžinate jo žodžius ir jo energiją atgal. Jei jo šalia nėra, sakykite įsivaizduojamam. Stipriai iškvėpkite į tą pusę, mintyse matydami, kaip prisiimtas sunkumas jus palieka.
Po to kreipkitės į tai, kuo tikite. Į Angelą sargą, į Kūrėją, į savo vedlius. Paprašykite išlaisvinti nuo šito poveikio ir leiskite sau pajusti, kaip aplink jus susidaro apsauginė erdvė. Kai vibracijos pakyla, prisiimtas svetimas sunkumas nustoja veikti.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta padaryti ramiu metu, o ne po atakos. Peržiūrėti savo kaltes. Ne dėl to, kad jaustumėtės blogiau, o dėl to, kad kol jos ten guli, visada atsiras kas ant jų užkibs.