Beveik kiekvienas kada nors svajojo apie žmogų, kuris ateis ir viską pakeis. Užpildys tai, ko trūksta, ir padės patirti tai, ko iš kitų negauname.
Kartu su ta svajone dažnai gyvena viena labai žalinga mintis: kad proga duota tik viena. Kad jei jau kadaise paleidai tą, kuris buvo arčiausiai idealo, tai viskas, daugiau nebebus. Tokia mintis pasmerkia žmogų vienatvei net tada, kai aplinkui pilna žmonių.
Kodėl tai netiesa
Tikėti vienu vieninteliu šansu reiškia manyti, kad mes patys nesikeičiame. Kad tai, ko norėjome aštuoniolikos, tebėra tas pats penkiasdešimties. Bet kiekviena patirtis mus perkeičia. Kitaip vertiname, kitaip reaguojame, kitko norime. Vadinasi, keičiasi ir tai, kas mums tinka.
Kas dažniausiai trukdo
Jeigu artimo žmogaus vis nesutinkate, dažniausiai kažkas lieka neišspręsta. Nenutraukti prisirišimai prie buvusių partnerių. Neuždarytos šeimos istorijos. Tėvų santuokos vaizdas, kurį nešiojatės kaip savo. Perduotos programos, kurios skamba maždaug taip: pirma karjera, paskui šeima.
Dar viena kliūtis yra baimė prarasti tai, ką jau turite. Ji atrodo protinga, o iš tikrųjų tiesiog uždaro duris. Savasties niekada neprarasite, o visa kita, ko prarasti bijote, dažniausiai nėra taip svarbu, kaip atrodo.
Kodėl neatpažįstame
Žmogus artimos sielos ieško nuolat, net kai to nepripažįsta. Ir vis dėlto, susitikę, dažnai vienas kito neatpažįsta. Priežastis paprasta: nepažindami savo pačių energinių savybių, negalime atpažinti kito. Vietoj to nešiojamės įsivaizdavimą, koks tas žmogus turėtų būti, ir pro tą įsivaizdavimą tikrojo nematome.
Būna ir kitaip. Artimos sielos susitinka, atpažįsta viena kitą ir vis tiek išsiskiria. Tokie santykiai atneša daug pokyčių, kartais pastumia į dvasinį kelią ar į kūrybą, kuri iki tol buvo neišreikšta. Pamoka laikoma įsisavinta tada, kai abu supranta, dėl ko ta pažintis įvyko.
Ką daryti
Pirmas žingsnis nėra ieškoti. Pirmas žingsnis yra susivokti savyje. Ko iš tikrųjų norite. Kaip jaustumėtės, jei tai jau būtų. Ką tas žmogus jūsų gyvenime iš tikrųjų turėtų reikšti.
Vienatvė ir meilės trūkumas prieštarauja žmogaus prigimčiai, tad tai nėra jūsų likimas. Tik viskas duodama pagal tikėjimą ir pagal veiksmus, kuriais tas tikėjimas išreiškiamas.
Verta prisiminti ir tai, kad artima siela jūsų gyvenime ne viena. Tėvai ir globėjai irgi yra artimos sielos, palydėjusios jus į šį gyvenimą. Kiti tik laukia, kol būsite pasiruošusi. Ir dar vienas klausimas, kurio beveik niekas sau neužduoda: ar jūs pati būsite ta artima siela tam, kuris jos ieško.