Yra tarpsnis, kai žmogui atrodo, kad su juo kažkas negerai. Kūnas skauda, miegas sutrikęs, be priežasties liūdna, nieko nesinori. Kraujo tyrimai geri, gydytojas nieko neranda, o savijauta nesikeičia.
Dažnai tai ne liga. Tai požymiai, lydintys dvasinio prabudimo tarpsnį. Verta juos atpažinti, nes tada jie nustoja gąsdinti.
Kūno skausmai
Dažniausiai kakle, pečiuose, nugaroje. Tai pokyčių DNR lygmenyje atgarsis. Po kurio laiko praeina.
Liūdesys be priežasties
Paleidžiant praeitį, tiek šio gyvenimo, tiek ankstesnių, kyla liūdesys. Panašiai kaip atsisveikinant su namais, kuriuose buvote laiminga vaikystėje. Net ir žinant, kad priekyje kažkas geresnio, gailestis vis tiek ateina. Ir praeina.
Ašaros be jokios progos
Taip iš gilumos išsilaisvina senos energijos ir patirtys. Nereikia jų stabdyti.
Netikėti posūkiai darbe
Aplinkui viskas juda, ir tai paliečia daugelį. Nereikia užsiciklinti ieškant idealios veiklos, nes tai pereinamasis etapas. Tikėtina, kad pakeisite ne vieną vietą, kol rasite savąją.
Atotrūkis nuo šeimos
Biologinė šeima yra labai stiprūs karminiai ryšiai. Kai tas ciklas baigiasi, ryšiai natūraliai silpsta. Atrodo, kad atšalote, nors iš tikrųjų tiesiog nebeliko to, kas laikė. Vėliau santykiai neretai atsikuria, tik jau be skolų ir be aukojimosi.
Prabudimai tarp antros ir ketvirtos
Miegant vyksta intensyvūs pokyčiai, ir prabundama tarsi trumpai pertraukai. Jei užmigti nepavyksta, geriau atsikelti ir kažką nuveikti, negu gulėti ir sukti mintis apie neužbaigtus darbus.
Ryškūs, keisti sapnai
Kovos, pabaisos, karai. Taip išeina senos energijos, kurios dažnai reiškiasi būtent tokiais vaizdais.
Jausmas, kad esate tarp dviejų pasaulių
Kartais atrodo, kad pagrindas po kojomis netvirtas, o jūs nei čia, nei ten. Sąmonė keičiasi greičiau, nei spėja kūnas. Tokiu metu labiausiai padeda kūnas: gamta, judėjimas, poilsis.
Pokalbiai su savimi
Staiga pastebite, kad viduje nuolat su savimi kalbatės. Tai ne sutrikimas, o naujas savęs suvokimo būdas. Su laiku tie pokalbiai tampa gilesni.
Vienatvė
Vis sunkiau būti grupėje, norisi pasitraukti. Šis kelias iš tikrųjų einamas vienumoje. Kartu su tuo dažnai jaučiama, kad ligšioliniai pagalbininkai kažkur atsitraukė. Tai laikas, kai reikia išmokti prisipildyti pačiai.
Aistros ir noro trūkumas
Nieko nesinori, ir tai normalu. Vyksta savotiškas perkrovimas, o perkrovimo metu sistema neveikia. Nereikia savęs versti.
Noras sugrįžti namo
Bene sunkiausia iš visų būsenų. Tai nėra depresija ir nėra noras mirti. Tai jausmas, kad dalis jūsų jau yra kitur, o likusiai daliai norisi būti kartu su visuma.
Beveik visi šie požymiai turi vieną bendrą bruožą: jie praeina. Sunkiausia juos ištverti tada, kai atrodo, kad su tavimi vienu kažkas ne taip. Kai supranti, kas vyksta, gyventi tampa gerokai lengviau.