Kalba yra vienas stipriausių įrankių, kokį žmogus turi. Žodis pasiekia giliausias esybės vietas, ten, kur nėra jokių ginklų atsiginti. Ištartas žodis jau paleistas, ir jo veikimo nebesustabdysi.
Bėda ta, kad dažniausiai kalbame neatsargiai patys sau. Ir gauname būtent tai, ko norėjome išvengti.
„Niekada“
Pasąmonė girdi žodžius kaip komandas. Tik neigimo ji nesupranta. Žodeliai „ne“ ir „niekada“ tiesiog iškrenta, o lieka visa kita.
Kai sakote „aš tai jau niekada nedirbčiau tokio darbo“, pasąmonė išgirsta „aš dirbčiau tokį darbą“. Po kurio laiko gyvenimas pastato būtent į tokią situaciją. Ir dar viena smulkmena: tokias frazes tariame emocingai, su pakylėjimu ar panieka, o kuo stipresnė emocija, tuo greičiau ateina rezultatas.
Geriau sakyti kitaip: „niekada nežinai, kaip gyvenimas pasisuks, jei reikės, galėsiu išbandyti ir tai“. Taip iš situacijos pasitraukiate ramiai, nieko sau neužsakydama.
Priekaištai sau po pirkinio
Pažįstamas dalykas. Nusiperkate kažką, ko labai norėjote, kelias valandas džiaugiatės, o paskui pradedate save graužti. Kodėl neišsilaikiau. Kam išleidau. Galėjau pasitaupyti.
Pinigai tam ir uždirbami, kad būtų išleisti. Dažniausiai perkame ne daiktą, o būseną, kurią jis duoda, ir tame nėra nieko blogo. Priekaištaudama sau jūs sustabdote tą patį srautą, iš kurio pinigai ateina.
Saikas, žinoma, būtinas. Vienam dalykui išleidome, kito nepirksime. Bet tai buvo mūsų pačių pasirinkimas, tad ir laikykime jį geru.
Taupymas „juodai dienai“
Pinigai irgi yra energija, o energija juda ten, kur nukreipiamas dėmesys. Jeigu metų metus taupote juodai dienai, tai ir yra tas tikslas, kuriam telkiate lėšas. Anksčiau ar vėliau ta diena ateis, nes jai buvo ruoštasi.
Tie patys pinigai gali būti taupomi kelionei, mokslams, namams ar tiesiog laisvei rinktis. Suma ta pati, o užsakymas visai kitas.
Savaitę pasekite, kaip kalbate apie save ir savo ateitį. Ne kaip kalbate su kitais, o kaip pati sau. Beveik visi randa bent vieną tokią frazę, kurią kartoja nuo vaikystės ir kuri seniai nustojo tarnauti.