Perduoti daiktus iš kartos į kartą yra sena ir graži tradicija. Manoma, kad kartu perduodama sėkmė ir gerovė, todėl močiutės sagė ar prosenelio laikrodis saugomi kaip šventenybė.
Tik retai pagalvojame, ką tie daiktai iš tikrųjų savyje neša.
Daiktai atsimena
Juvelyriniai ir meno dirbiniai išsaugo stipriausius savo šeimininko išgyvenimus. Ne tik gerus. Kuo emociškai ryškesnis buvo įvykis, tuo giliau jis įsirašo, o ryškiausiai išgyvenami būna praradimai, išdavystės, ligos ir skausmas. Todėl senos relikvijos dažniausiai neša daugiau sunkios nei šviesios informacijos.
Šeima, laikanti tokį daiktą namuose, nuolat yra jo spinduliavimo lauke. Niekas to nejaučia, o daiktas tyliai dirba savo darbą ir palaiko aplinkoje tam tikras vibracijas.
Įsivaizduokite paprastą atvejį. Namuose saugoma bobutės sagė, gauta kaip pagarbos ženklas. Niekas nepagalvojo, kad ta bobutė palaidojo keturis vaikus, buvo vyro niekinama ir meilės savo gyvenime beveik nepatyrė. Visa tai sagėje užrašyta. Nenuostabu, jei jaunai šeimai, kuri ją laiko, ilgai nesiseka susilaukti vaikų arba namuose vis kartojasi tie patys barniai.
Ar galima puoštis senais papuošalais
Galima, tik pirma verta pasidomėti, kieno tai daiktas ir koks buvo to žmogaus gyvenimas. Ar jums priimtinos jo savybės. Ar norėtumėte panašaus likimo.
Idealiu atveju, gavusi labai laimingo ir mylimo žmogaus papuošalą, jį nešiodama darotės panašesnė į jį. Tik idealių gyvenimų nebūna. Kiekviename yra ir šviesių, ir skaudžių tarpsnių, o skaudieji į daiktus įsirašo stipriau.
Ar verta perduoti savo daiktus vaikams
Jeigu esate visiškai patenkinta savo gyvenimu ir norėtumėte, kad vaikai patirtų tą patį, perduokite drąsiai. Bet dauguma mūsų patyrė visko. Iš to pasimokėme, tačiau nebūtina, kad vaikai kartotų tas pačias klaidas.
Todėl daiktų neperšame ir neįpareigojame jų saugoti. Tegul jų kelias būna laisvas.
Perkant senus daiktus
Pirkdama seną paveikslą, žiedą ar baldą įsigyjate ne tik daiktą, bet ir visą jo istoriją. Laikydama jį namuose ar darbo vietoje užpildote savo erdvę to daikto vibracijomis ir nejučia pritraukiate panašius įvykius.
Visi esame girdėję pasakojimų apie paveikslą, nešantį nelaimę, ar akmenį, kuris žudo savininkus. Dauguma relikvijų tokios ryškios informacijos neturi, bet ir silpnesnės pakanka, kad trukdytų.
Kaip išvalyti
Patikimiausias būdas yra kreiptis į specialistą, dirbantį su daikto energoinformacine matrica.
Namuose padeda druska. Daiktas visiškai užkasamas į stambią druską, kad ji dengtų iš visų pusių. Druska keičiama kas dvi ar tris dienas, panaudota išmetama ne namuose. Kartojama kelis kartus, geriausia delčios metu. Druska nutraukia dalį informacijos, tačiau labai stiprių įrašų ar maginiu būdu užfiksuotų programų ji nepaveiks.
Kartais naudojamas švęstas vanduo, kuriuo daiktas šlakstomas kartu su malda. Tai sumažina koncentraciją, bet ne visą.
Stipriausias valymas yra ugnimi, tik po jo daikto nebelieka. Informacija dingsta kartu su juo.
Jei nebenorite laikyti
Relikvijas galima padovanoti muziejui ar labdaros organizacijai, kuri panaudos jas prasmingai. Galima kreiptis į kolekcininkus, būtinai pasakius, ką apie tą daiktą žinote. Arba tiesiog padėti į visiškai neutralią vietą, kur jos nesisieja su jūsų kasdieniu gyvenimu, kol nuspręsite, ką daryti toliau.
Nereikia iš baimės išmesti visko, kas sena. Užtenka žinoti, kad daiktai neša informaciją, ir sąmoningai pasirinkti, kurią iš jų įsileidžiate į savo namus.